„Tikras lyderis elgiasi ir mąsto taip pat, kaip visi, tačiau kitaip.”
„Galvok, ką sėji, galvok, kas užaugs.”
„Išdrįsk būti kitoks.”
„Lyderis moka mąstyti išeidamas už įprastų (stereotipinių) ribų.”
„Būk tvirtas tiek vertybėmis, tiek įsitikinimais, tiek kūnu.”
„Kuo tamsesnė naktis (kuo sunkiau gyvenime), tuo šviesesnės žvaigždės (tuo darosi lengviau).”
Štai tokiomis tezėmis, lozungais, išsireiškimais ir frazėmis mus pasitiko „Lietuvos mokinių lyderystės forumas”.
Balandžio 20 – ąją dieną su draugais išvykome į Vilnių, į jau minėtąjį forumą. Teko išvykti gana anksti, nes kelias tolimas, o ir rytmetinis oras nedžiugino.
Nuvykę į Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, užsiregistravę, ėmėme laukti renginio pradžios.
Pirmasis lektorius - Aurimas Vietrinas. Tai praktikas, daugiau kaip 15 metų patirtį turintis verslo vadybos konsultantas – treneris, lektorius, koučas. Lietuvos verslo konsultantų asociacijos narys.
Jeigu tektų rinktis iš žmonių, kurių paskaitų ar pranešimų klausiausi per savo trumpą gyvenimą, tai be abejonės pasirinkčiau šį. Tai išskirtinis žmogus, kuris savo ruožtu sugeba sudominti publiką, raiškiai dėsto savo mintis, o kas svarbiausia – turi ne humoro gyslelę, o gyslą. Sugeba smūgiuoti iš pasalų, – tai reiškia, kad atranda tokių svarių argumentų ar išsireiškimų, kad išgirdęs pagalvoji: „na rimtai…”.
Manau, kad šio žmogaus pagrindinis koziris – tai pasitikėjimas savimi ir „n” metų praktikos ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse.
Tačiau apie konferenciją…
Kaip ir supratote iš pavadinimo, – tai forumas, kurio tema – lyderystė. Lektorius kalbėjo, ką reikėtų daryti ir ko ne, kad taptum tikru lyderiu. Tačiau tai buvo nevienintelė tema. Buvo kalbėta ir apie tai, ko imtis ištikus sunkumams, kaip kontroliniais šūviais pribaigti pasitaikiusias bėdas, su ryžtu žvelgti į priekį ir niekada neatsigręžti atgal. Kaip tapti svarbiu, tačiau nenudegti, kaip bendrauti su žmonėmis ir jais rūpintis, tačiau neužmiršti savęs, kaip išreikšti save su kuo didesnėmis fanfaromis, tačiau neužgožti kitų.
Buvo labai įdomu sužinoti kokios tai re – aktyvios ir pro – aktyvios asmenybės, kuo skiriasi ir yra panašūs intravertai nuo ekstravertų.
Įdomu? Vat tai reikėjo nuvykti į Vilnių…
Sugebėjimas demonizuoti ir įveikti priešą.
Turbūt tai buvo vieta, kuri liko lektoriaus paskaitos epicentro įdomybe. Buvo kalbama, ką daryti norint įveikti savus priešus to neparodant. Juk visi mes turime priešų, nemėgstamų žmonių, „blogiukų”. Ir mes visi žinome tą dainelę: „Jeigu nori įveikti priešą, tai su juo susidraugauk.” Tačiau lektorius Vietrinas šios dainelės nedainavo, o sukūrė savo:
Jeigu priešas Jums padaro blogą darbą, duokite jam saldainį. Tada jis padarys dar vieną blogą darbą ir Jūs vėl duokite jam saldainį. Tada dar kartą, ir tai kartokite tol, kol jis gaus cukrinį diabetą ir užsilenks.”
Po šio lektoriaus kalbėjo kita asmenybė, tai - Liana Mogišaitė - andragogė – praktikė, verslo konsultantė, trenerė, VšĮ mokymo ir įgūdžių ugdymo centro vadovė.
Mano subjektyvia nuomone, šis žmogus nebuvo itin įdomus. Tačiau tikrai turėjo ką pasakyti. Andragogė pasakojo savo gyvenimo istoriją, kuri buvo kupina staigių, sudėtingų ir tamsių labirintų, kuriuos lydėjo skaudūs gyvenimo posūkiai. Nebūsiu grafomanas ir šios istorijas neperpasakosiu dar kartą, tačiau pateiksiu mintis, kurios įstrigo gan gyliai.
Moteris pasakojo apie studijas, kurių ji visiškai nemėgo, tačiau neturėjo pasirinkimo. Reikėtų pažymėti, kad jai tekdavo dirbti iki 2h nakties, na o vėliau sekdavo studijų darbas, kuris užtrukdavo dar apie 2h ir taip, 7h ryto į universitetą (o mes skundžiamės, kad užduoda daug namų darbų…).
Taip pat įstrigo tai, jog moteris keletą kartų minėjo žodžius, kuriuos jai pasakė jos fizikos mokytoja: „Liana, tu esi durnė, tu gyvenime nieko nepasieksi”. Tai išties skaudu. Mano nuomone, mokytoja turėjo problemų su psichika. Tačiau dabar L. Mogišaitė gali pasigirti, kad vadovauja šitokiai institucijai, dirba su didele grupe žmonių. Galbūt fizikos mokytoja ją prie to ir atvedė?
Papietavę lėkėme į individualius susitikimus su pasirinktomis asmenybėmis.
Su kolega pasirinkome televizijos laidų vedėją, publicistą, žurnalistą – Andrių Užkalnį. Šis žmogus 16 metų gyveno Didžiojoje Britanijoje, kaupė žurnalistinę patirti dirbdamas BBC. Nesupraskite visko provincialiai, – šis žmogus neemigravo dėl blogo gyvenimo. Tai padaryti jį privertė darbas ir norėjimas tobulinti save. Tačiau A. Užkalnis jau grįžęs, turi savo skiltį viename garsiausių Lietuvos laikraščių, veda televizijos laidą „Užkalnio 5″.
Šio žmogaus klausyti buvo taip pat įdomu. Publicistas mąsto racionaliai, per daug nekontempliuoja ir neina „tiesiai per aplinkui”. Džiugu, kad žurnalistas labai lengvai surasdavo atsakymus į publikos klausimus. Buvo įdomu sužinoti, ką sakyti ir ko ne, nuėjus į pokalbį dėl darbo. Kur geriau studijuoti – Lietuvoje ar užsienyje. Kokius reikia nueiti kryžiaus žygius, norint sužinoti sėkmės formulę.
Labai patiko ši mintis:
Nėra svarbiausia neklysti, svarbu – klysti, tačiau sugebėti atsitiesti ir vėl išeiti į trasą.
Nėra žmogaus, kuris neklysta. Juk bėdos vagonas visada lekia šalia, svarbiausia – jo neapversti. Svarbiausia vadovautis tokiu braižu, kuris gali padėti.
Apibendrinimas.
Galiu drąsiai teigti, kad kelios valandos, praleistos su šiais žmonėmis man davė labai daug. Gyvenimiška rolė tikrai pasikeitė, netiesioginė metamorfozė savo darbą atliko. Džiaugiuosi, kad yra organizuojami tokie projektai, o juose dalyvauja virš pusę tūkstančio žmonių.
Papildoma informacija.
Foto medžiaga.
OFF – TOPIC.
Kaip ir matėte, užmiršau savąjį tinklaraštį. Gal tingėjau, o gal užgriuvus įskaitoms tiesiog nebuvo laiko. Džiugu, kad manęs kažkas pasigenda ir paragina rašydami į el. paštą. Teks susiimti!
