RSS

Kai žiūrint užgniaužia kvapą.

„THE EXPENDABLES 2″

Kai per žydrąjį ekraną Lietuvoje transliuojamos tik pūvančios laidos, skandalų mėšlo duobėje besimaudančios žvaigždės ir serialuose besifilmuojantys aukšti valdžios vadovai, pradeda norėtis kažko, kas nuraus stogą.

Prieš kelias dienas internete pasirodęs filmo „The Expendables 2″ pristatomasis video klipas jau buvo peržiūrėtas virš 3 milijonų kartų.

Apie…

  • Kiekviena pristatomajame video matoma sprogimų scena filmo kūrėjams kainavo virš 1 milijono dolerių.
  • Tai vienintelis filmas, kuriame surinkti žinomiausi pasaulio veiksmo filmų veikėjai.
  • Tai vienintelis filmas, kuriame kulkos niekada nesibaigia, o Jasonas Stathamas peilių kišenėje turi begalybę (pakeltą kvadratu).
  • Tai vienintelis filmas, kuriame nerodomos meilės machinacijos, teorijos, įvairūs jausmų vingiai.
  • Tai vienintelis filmas, kuriame sprogimai siekia stratosferines aukštumas.
  • Tai vienintelis filmas, kuriame koviniai ginklai visada slūgso zenite.
  • Tai vienintelis filmas, kai jį žiūrėdamas kino teatre tu užmiršti, jog nusipirkai spragėsių.

Filmo veiksmo pamatus sudaro:

  • Sylvesteris Stallone;
  • Bruce‘as Willisas;
  • Arnoldas Schwarzeneggeris;
  • Jasonas Stathamas;
  • Jeanas Claude‘as Van Damme‘as;
  • Jetas Li;
  • Dolphas Lundgrenas;
  • Chuckas Norrisas.

Bet gal aš čia visko nemistifikuosiu, iš periferijos nekalbėsiu, aliuzijų nesvaidysiu, o tiesiog pasidalinsiu pristatomuoju klipu.

Deja, kai geros naujienos grakščiai bėga, blogos naujienos visada šlubuoja šalia.

Šio filmo premjera Lietuvoje – rugpjūčio 17d.

 

Neturint ką veikti…

Mieli skaitytojai,

jeigu šį šeštadienį (gegužės 12d.) neturėsite ką veikti, tai iš visos širdies siūlau pasiimti draugus ir keliauti į Rumšiškes (kurios yra prie Kauno), kur vyks Lietuvos galiūnų čempionatas (I – asis etapas).

Čempionate dalyvaus Lietuvos galiūnai – profesionalai, bei svečiai iš užsienio.

Daugiau informacijos.

Toks pasiūlymas iš mano pusės (:

 
Leave a comment

Posted by 07/05/2012 in Rekomendacijos, Sportas

 

Devyniolikmetis. Po narkotikų, alkoholio, žolės, ir šiaip visokio mėšlo.

Trumpai.

Pro akiplotį nepraslydo vieno žmogaus istorija. O istorija kažkur tokia: žmogus – devyniolikmetis, per savo gyvenimą sugebėjęs pakeisti 4 mokymosi įstaigas (tikrai ne iš geros pusės), pasėdėti policijos areštinėje ir prarasti šeimą, netikėtai atsigręžia į šviesą, pasirenka priimtinesnį gyvenimo kelią.

Man, asmeniškai, visa ši istorija perverta pompastikos ir labai sureikšminta. Pasakojime vietomis pasirodo vadinamosios „baltosios dėmės”, kurios nieko nenurodo ir nieko nepasako. Noriu atsiprašyti už istorijoje esančias gramatikos klaidas.

Peržiūrėti istoriją.

 

Ar mes prostitutai?


Visai neseniai mane nokautavo vienas, svečių knygoje, pasirodęs klausimas:

Tiesiog klausimas – ko sieki rašydamas blog`ą?

Atsakiau lakoniškai:

Klausimas labai abstraktus ir į jį surasti vieną atsakymą būtų labai sudėtinga. Tačiau pabandysiu klasifikuoti keletą aspektų:

1. Tai leidžia išreikšti save (iš blogos ar iš geros pusės – spręsti Jums)

2. Čia galėtume užskaityti ir kotiravimo procesą. Tikrai nesiekiu būti žvaigžde ar save parodyti iš itin žvaigždėmis nušviestos perspektyvos. Tiesiog, – tai netrukdo.

3. Patinka rašyti. Negalėčiau sakyti, kad tai hobis, tačiau kažkas tokio…

4. Tai padeda daug kuo domėtis, nes kiekvienas blogeris ieško temų – apie ką rašyti?

5. Tai padeda išvengti to vadinamojo profaniškumo. Nors žmogus ir mokosi visą gyvenimą, tačiau tinklaraštis tam suteikia papildomų jėgų.

6. Mažiau ar daugiau, bet tai tobulina lietuvių kalbos gramatiką.

7. Galiu teigti, kad prie to prisideda ir labai malonus jausmus, kai parašai įrašą, ir jį pakomentavęs žmogus su tavim sutinka arba nesutinka. Tada užsimezga lyg ir dialogas, per kurį tikrai supranti kažką sumaišęs, suklydęs.

Tačiau pradėjus nagrinėti šį klausimą plačiau ir pasirinkus daugumos priežasčių arsenalą tampa aišku – vieno paaiškinimo tikrai nėra. Tai koks svertas lemia rašymą? Kodėl tai darome?

Jeigu visus turimus duomenis suvestume į primityvą, pasidarytų aišku, – klasifikacija – trumpa. Rašome:

1. Kaip prostitutės – dėl pinigų. Čia tiktų parsiduodančių žurnalistų principas. Rašoma ne kas norima, o rašoma tai, kas yra sudiriguojama kitų. Procesas primityvus, tačiau veikia. Dar tai vadinama tiesiog prisitaikymu prie sistemos, o aukšta fraze - konformizmu. Keista, kad tokioje struktūroje nekyla klausimų, tačiau pagalvojus, kaip gali kilti, jeigu už žurnalistą ar tiesiog autorių mąsto kažkoks tipas ir su burtininko lazdele nurodo kaip rašyti ir ką rašyti. Tai nėra labai blogai – be prostitučių baigiasi linksmybės.

2. Kaip propagandistai (nežinau ar toks žodis yra). Tai reiškia, kad pasirenkame tam tikrą sferą ir jos didįjį fasadą nudažome tokiomis spalvomis, kad net R. Daukanto karikatūrų blogui slėptis. Čia galėtume priklijuoti ir išsigalvojimų etiketę. Pavyzdžiui, neturime apie ką rašyti. Rašome apie tai, kas neįvyko. Tarkime, aš tikrai nesu buvęs Afrikoje, tačiau rytoj apie tai galiu parašyti ir pasirūpinti, kad Jūs patikėtumėte, jog aš ten buvau.

3. Kaip parafrazininkai. Parafrazė – tai pasisėmimas, nugvelbimas kažkokios idėjos iš kito individo ir pritaikymas pagal save. Paprasčiau tariant, tai neturėjimas apie ką rašyti. O rašyti tai reikia! Tokiu atveju tai dažniausiai būna kryptingos citatos, po kurių seka tiesiog analizė arba pačio žmogaus samprotavimas pateiktų citatų tema. (Dažnai pats taip darau ): )

4. Etimologijos dėsnis. Šis mokslas nagrinėja žodžių kilmę, tačiau tai ne vien apie tai. Pavyzdžiui, R. Paksas pasakė frazę, repliką, pastebėjimą, juokelį, kuri buvo išgirsta tam tikro žmogaus per radiją. Tuomet jis ją cituoja ir aiškina po vieną žodelį – kodėl taip pasakė, iš kur šie žodžiai atsirado, kodėl jie buvo taip pavartoti, o ne kitaip. Galop padaro kvailą išvadą drastiškai teigdamas, kad tai tik jo mintys ir jis nieko blogo čia nepadarė. Durnizmo sankryža. Ten visada kas nors važiuoja.

5. Dezinformacijos lyderiai. Paprastai tariant, tai tiesiog iškreiptos informacijos plotmės. Sakykime Švietimo ir mokslo ministras ištarė žodžius: „Aš esu Švietimo ir mokslo ministras, todėl dirbu tik šioje sferoje. Darau viską tik mokinių ir studentų labui”. Reikėtų pažymėti, kad šis nekaltas teiginys, dezinformacijos lyderio, bus iškreiptas štai taip: „Ministras G. Steponavičius savo ruožtu teigia, kad jam neįdomios jokios kitos valstybės problemos, jis fokusuojasi tik ties viena. Fiasko: ministrai nesirūpina visuomene?”. Šioje situacijoje ministras ir žurnalistas kaip antagonistai. Vienam nutylėjus, kitas neturės apie ką rašyti. Dar vienas pavyzdys atrodytų taip: jeigu rašytojas neturi apie ką rašyti, tačiau to yra labai reikliai reikalaujama, jis gali iškreipti informaciją dar profesionalesniu būdu. Rašytojas gali parašyti: „Remiantis neoficialiais duomenimis/nepatikimais šaltiniais manoma, kad kaip tik šiuo metu vyksta branduolinis karas tarp Šiaurės Korėjos ir JAV.” Toks straipsnis ar įrašas sulauktų labai daug dėmesio, o žurnalistas – populiarumo. Galop, nurimus visoms fanfaroms ir supratus, kad tai klaidinga informacija, skaitytojas negalės nieko padaryti, nes jam buvo pranešta – „Remiantis neoficialiais duomenimis/nepatikimais šaltiniais”.

Taigi, kaip eilinį kartą aš iškritau iš rėmų ir kalbėdamas apie blogerius nusiritau į žiniasklaidą. Nieko nepadarysi - be analizės nėra sintezės.

Mes, blogeriai, galime pasiguosti – už savo įrašus honorarų (kaip žurnalistai) negauname. Nėra svarbu apie ką rašome – mokslinius, gyvenimiškus pasiekimus, skaudžius išgyvenimus, pamatytą juokingą vaizdelį gatvėje ar labai parduotuvėje sunervinusią pardavėją. Svarbu – rašyti, nes rašymo dimensija – plati. Taigi, pirmasis punktas lyg ir atkrenta. Tačiau lieka dar 4, kurie charakterizuoja rašytojus.

Norėčiau, kad Jūsų, nei vienas iš jų necharakterizuotų, nes kiekvienas žmogus – unikali būtybė, o jo charakteris – dar unikalesnis. Žmogus sugeba jausti impulsus, juos valdyti, arba palikti valdyti kitiems. Viskas priklauso nuo Jūsų – rašysite kaip unikalią sielą turintis žmogus ar kaip nupirkta prostitutė su įtaisytu mechanizmu pašonėje.

P.S. Ačiū „Ale šiaip” už šį klausimą. Tavo dėka save priskiriu prie 4 tipo.

 
5 Comments

Posted by 29/04/2012 in Problematika, Rekomendacijos

 

Lietuvos mokinių lyderystės forumas. (papild. strps.)

„Tikras lyderis elgiasi ir mąsto taip pat, kaip visi, tačiau kitaip.”

„Galvok, ką sėji, galvok, kas užaugs.”

„Išdrįsk būti kitoks.”

„Lyderis moka mąstyti išeidamas už įprastų (stereotipinių) ribų.”

„Būk tvirtas tiek vertybėmis, tiek įsitikinimais, tiek kūnu.”

„Kuo tamsesnė naktis (kuo sunkiau gyvenime), tuo šviesesnės žvaigždės (tuo darosi lengviau).”

Štai tokiomis tezėmis, lozungais, išsireiškimais ir frazėmis mus pasitiko „Lietuvos mokinių lyderystės forumas”.

Balandžio 20 – ąją dieną su draugais išvykome į Vilnių, į jau minėtąjį forumą. Teko išvykti gana anksti, nes kelias tolimas, o ir rytmetinis oras nedžiugino.

Nuvykę į Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, užsiregistravę, ėmėme laukti renginio pradžios.

Pirmasis lektorius - Aurimas Vietrinas. Tai praktikas, daugiau kaip 15 metų patirtį turintis verslo vadybos konsultantas – treneris, lektorius, koučas. Lietuvos verslo konsultantų asociacijos narys.

Jeigu tektų rinktis iš žmonių, kurių paskaitų ar pranešimų klausiausi per savo trumpą gyvenimą, tai be abejonės pasirinkčiau šį. Tai išskirtinis žmogus, kuris savo ruožtu sugeba sudominti publiką, raiškiai dėsto savo mintis, o kas svarbiausia – turi ne humoro gyslelę, o gyslą. Sugeba smūgiuoti iš pasalų, – tai reiškia, kad atranda tokių svarių argumentų ar išsireiškimų, kad išgirdęs pagalvoji: „na rimtai…”.

Manau, kad šio žmogaus pagrindinis koziris – tai pasitikėjimas savimi ir „n” metų praktikos ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse.

Tačiau apie konferenciją…

Kaip ir supratote iš pavadinimo, – tai forumas, kurio tema – lyderystė. Lektorius kalbėjo, ką reikėtų daryti ir ko ne, kad taptum tikru lyderiu. Tačiau tai buvo nevienintelė tema. Buvo kalbėta ir apie tai, ko imtis ištikus sunkumams, kaip kontroliniais šūviais pribaigti pasitaikiusias bėdas, su ryžtu žvelgti į priekį ir niekada neatsigręžti atgal. Kaip tapti svarbiu, tačiau nenudegti, kaip bendrauti su žmonėmis ir jais rūpintis, tačiau neužmiršti savęs, kaip išreikšti save su kuo didesnėmis fanfaromis, tačiau neužgožti kitų.

Buvo labai įdomu sužinoti kokios tai re – aktyvios ir pro – aktyvios asmenybės, kuo skiriasi ir yra panašūs intravertai nuo ekstravertų.

Įdomu? Vat tai reikėjo nuvykti į Vilnių…

Sugebėjimas demonizuoti ir įveikti priešą.

Turbūt tai buvo vieta, kuri liko lektoriaus paskaitos epicentro įdomybe. Buvo kalbama, ką daryti norint įveikti savus priešus to neparodant. Juk visi mes turime priešų, nemėgstamų žmonių, „blogiukų”. Ir mes visi žinome tą dainelę: „Jeigu nori įveikti priešą, tai su juo susidraugauk.” Tačiau lektorius Vietrinas šios dainelės nedainavo, o sukūrė savo:

Jeigu priešas Jums padaro blogą darbą, duokite jam saldainį. Tada jis padarys dar vieną blogą darbą ir Jūs vėl duokite jam saldainį. Tada dar kartą, ir tai kartokite tol, kol jis gaus cukrinį diabetą ir užsilenks.”

Po šio lektoriaus kalbėjo kita asmenybė, tai - Liana Mogišaitė - andragogė – praktikė, verslo konsultantė, trenerė, VšĮ mokymo ir įgūdžių ugdymo centro vadovė.

Mano subjektyvia nuomone, šis žmogus nebuvo itin įdomus. Tačiau tikrai turėjo ką pasakyti. Andragogė pasakojo savo gyvenimo istoriją, kuri buvo kupina staigių, sudėtingų ir tamsių labirintų, kuriuos lydėjo skaudūs gyvenimo posūkiai. Nebūsiu grafomanas ir šios istorijas neperpasakosiu dar kartą, tačiau pateiksiu mintis, kurios įstrigo gan gyliai.

Moteris pasakojo apie studijas, kurių ji visiškai nemėgo, tačiau neturėjo pasirinkimo. Reikėtų pažymėti, kad jai tekdavo dirbti iki 2h nakties, na o vėliau sekdavo studijų darbas, kuris užtrukdavo dar apie 2h ir taip, 7h ryto į universitetą (o mes skundžiamės, kad užduoda daug namų darbų…).

Taip pat įstrigo tai, jog moteris keletą kartų minėjo žodžius, kuriuos jai pasakė jos fizikos mokytoja: „Liana, tu esi durnė, tu gyvenime nieko nepasieksi”. Tai išties skaudu. Mano nuomone, mokytoja turėjo problemų su psichika. Tačiau dabar L. Mogišaitė gali pasigirti, kad vadovauja šitokiai institucijai, dirba su didele grupe žmonių. Galbūt fizikos mokytoja ją prie to ir atvedė?

Papietavę lėkėme į individualius susitikimus su pasirinktomis asmenybėmis.

Su kolega pasirinkome televizijos laidų vedėją, publicistą, žurnalistą – Andrių Užkalnį. Šis žmogus 16 metų gyveno Didžiojoje Britanijoje, kaupė žurnalistinę patirti dirbdamas BBC. Nesupraskite visko provincialiai, – šis žmogus neemigravo dėl blogo gyvenimo. Tai padaryti jį privertė darbas ir norėjimas tobulinti save. Tačiau A. Užkalnis jau grįžęs, turi savo skiltį viename garsiausių Lietuvos laikraščių, veda televizijos laidą „Užkalnio 5″.

Šio žmogaus klausyti buvo taip pat įdomu. Publicistas mąsto racionaliai, per daug nekontempliuoja ir neina „tiesiai per aplinkui”. Džiugu, kad žurnalistas labai lengvai surasdavo atsakymus į publikos klausimus. Buvo įdomu sužinoti, ką sakyti ir ko ne, nuėjus į pokalbį dėl darbo. Kur geriau studijuoti – Lietuvoje ar užsienyje. Kokius reikia nueiti kryžiaus žygius, norint sužinoti sėkmės formulę.

Labai patiko ši mintis:

Nėra svarbiausia neklysti, svarbu – klysti, tačiau sugebėti atsitiesti ir vėl išeiti į trasą.

Nėra žmogaus, kuris neklysta. Juk bėdos vagonas visada lekia šalia, svarbiausia – jo neapversti. Svarbiausia vadovautis tokiu braižu, kuris gali padėti.

Apibendrinimas.

Galiu drąsiai teigti, kad kelios valandos, praleistos su šiais žmonėmis man davė labai daug. Gyvenimiška rolė tikrai pasikeitė, netiesioginė metamorfozė savo darbą atliko. Džiaugiuosi, kad yra organizuojami tokie projektai, o juose dalyvauja virš pusę tūkstančio žmonių.

Papildoma informacija.

Foto medžiaga.

OFF – TOPIC.

Kaip ir matėte, užmiršau savąjį tinklaraštį. Gal tingėjau, o gal užgriuvus įskaitoms tiesiog nebuvo laiko. Džiugu, kad manęs kažkas pasigenda ir paragina rašydami į el. paštą. Teks susiimti!

 
3 Comments

Posted by 21/04/2012 in Kelionės

 

Kaip iškalbingasis Jonas gyvenimo draugės ieškojo…

Po 2 valandų juoko nusprendžiau pasidalinti vienu vaizdeliu.

Tai siurrealistinis ir neatsibostantis video apie, turbūt, pačią iškalbingiausią asmenybę pasaulyje – Joną.

Žmogus, kuris žodžio kišenėje tikrai neieško, periferine kalba nekalba ir yra apdovanotas profesionalios kalbos manieros aureole.

Įspėjimas: tai užkrečiama.

 
6 Comments

Posted by 12/03/2012 in Kvailiojimas, Rekomendacijos

 

„World`s Strongest Man 2011″. Apžvalga Nr. 2.

Tikriausiai prisimenate, kai aprašiau šiokią tokią, makabrišką apžvalgą apie stipriausią pasaulio žmogų 2011m.

Kadangi video milžinę youtubę, pilni vaizdo įrašai pasiekė neseniai, – nusprendžiau papildyti apžvalgą ir pasidalinti vaizdeliais. Gero žiūrėjimo!

Finalas.

Grupių etapiniai vaizdo įrašai:

 
2 Comments

Posted by 08/03/2012 in Rekomendacijos, Sportas

 

Kaip žurnalistai rašybą primiršta…

Žurnalistas „X”. Rašo straipsnį pavadinimu „X”. Portale pavadinimu „X”:

(Zymantelis.wordpress.com pateikia autentišką, neiškraipytą citatą)

Tap pat norėčiau pidurti, kad psichoanalitikai nėra pasirengę pradėti tokio pobūdžio tyrymų ir, savo ruožtu, norėčiau pasakyti, kad tai, ką spausdina spauda yra neteisybė” – teigė sveikatos apsaugos ministras. Tuo tarpu ministrų kabinetas spręndė visai kitokio pobūdžio problemas, kurios visiškai nėra susyjusios su šia problema. Greitai bus spręndžiamas sveikatos ministro likimas. Na, o KAIP, susiklostys visi reikalai sužinosime jau rytoj.”

 
1 Comment

Posted by 01/03/2012 in Kvailiojimas

 

Konferencija: Lietuvos novatoriško švietimo forumas.

Visų pirma, norėčiau padėkoti visiems, kurie nepasivargino ir balsavo už mūsų novatoriško ugdymo projektą. Kūrėm, kūrėm, balsavom, balsavom. Turbūt atėjo laikas nuskinti tuos subrandintus vaisius…

Vasario 24 dieną (penktadienį) buvo organizuojamas Lietuvos novatoriško švietimo forumas, kur šis mūsų projektėlis ir buvo parodytas, bei, sakyčiau, visai neblogu mastu pripažintas. Norintiems plačiau sužinoti apie pačią plenarinę konferenciją:

Vasario 24 d. Vilniuje vyks aštuntasis Lietuvos novatoriško švietimo forumas, kurio metu bus pristatytos mokymosi žaidžiant tendencijos bei Microsoft švietimo programos „Partneriai mokyme“ naujienos – visi švietimui skirti Microsoft įrankiai ir programos vienoje vietoje ir prieiga prie mokomosios medžiagos gimtąja kalba; mokytojai, dirbantys su planšetėmis fizikos pamokose, dalinsis savo patirtimi ir pastebėjimais apie naująją pedagogiką; sėkmingai pasauliniame konkurse „Virtuali kelionė klasėje“ pasirodę mokytojai iš Makedonijos atskleis savo projekto sėkmės receptą; apie kiekvieno mokinio aprūpinimą kompiuteriu bei IKT skverbties į 21-ojo amžiaus klases ir mokyklas naudą ir iššūkius diskutuos švietimo institucijų, privataus sektoriaus atstovai bei mokytoja, jau antrus metus dirbanti su mažaisiais skaitmeniniais čiabuviais, kurie pamokose naudojasi kompiuteriais. Forumą tradiciškai vainikuos konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ geriausių darbų autorių apdovanojimai.

Dienotvarkė.

Mano nuomonė apie pačią konferenciją.

Turbūt argumentuoti taip, kaip argumentuoja „kompetentingi” televizijos projektų teisėjai: „Patiko”, neužteks…

Iš tiesų, tai Microsoft kaip visada parodė, kad „gali”. Pasiruošimas, kai kurių pranešėjų kalbos, įspūdį tikrai padarė. Galbūt su smulkesnėmis informacijos plotmėmis šiek tiek ir persistengta, tačiau didelių nesusipratimų nebūta.

Pro akis nepraslydo ir dar viena gluminanti klaida. Tai – nesugebėjimas sudominti publikos. Gaila, tačiau aukštus postus turinčių žmonių tarpe vis dar atsiranda tų, kurie pažeria seną, pilką, informaciją ir tikisi pripažinimo. Tačiau vietoje pripažinimo gauna tik šurmuliuojančia konferencijos salę ir žmones patyliukais šnibždančius: „na kiek dar?”

Ypač sudomino diskusija, kurioje dalyvavo:

Artūras Račas, Naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius
Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo ministras
Vaino Brazdeikis, Švietimo informacinių technologijų centro direktorius
Giedrius Vaidelis, Ugdymo plėtotės centro direktorius
Mindaugas Glodas, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius
Neringa Vaškevičiūtė, Vilniaus „Vyturio” pradinės mokyklos vyresnioji mokytoja.

(Diskusiją galite peržiūrėti čia)

Pirmą kartą savo gyvenime pamačiau, kiek daug galima kalbėti ir tuo pačiu nieko nepasakyti. Susidarė įspūdis, kad iš politikų tikėtis lakoniškų dialogų, tas pats kas Sacharoje paieškoti ežero.

Apie ką buvo diskusija?

Buvo kalbama kaip reikėtų ir ko reikėtų imtis, norint aprūpinti kiekvieną šalies mokinį kompiuteriu. Nuomonių buvo kontroversiškų. Štai vienas dalyvis pareiškė, kad tai galima padaryti kad ir rytoj, nes, jo nuomone, prieigą prie interneto turi visos Lietuvos mokyklos. Šioje vietoje teisėjai esate Jūs.

Patiko A. Račo kandūs pastebėjimai tam tikromis temomis.

Taip pat atminty išliko dar vienas nesusipratimas. Buvo sugalvotas ir įgyvendintas pilotinis projektas, kuriame Vilniaus „Žemynos” gimnazijos mokiniai dirbo su planšetiniais kompiuteriais. Negaliu pasakyti kokio lygmens klasės su šia įranga dirbo, bet tikrai ne dvyliktos. Klausimas – kodėl? Buvo pasakyta: „Mokinių tėvai yra pasakę: mano vaikas ruošiasi egzaminams. Todėl prašau jį ruošti, o ne užsiimti kažkokiais žaidimais”. Argi ne tuščia demagogija?

Supraskite: projektas, Švietimo ir Mokslo Ministro nuomone, turėtų būti pradėtas įgyvendinti jau šių metų spalio mėnesį. O tuo tarpu šio projekto koordinatorė teigia, kad tėvai yra pasipiktinę, nes laiko tai – žaidimais. Žalingas akibrokštas su keistomis periferinėmis šnektomis.

Dar daugiau niuansų…

Vienas iš projekto įgyvendintųjų išbarė mokytojus, kad neva šie, savo ruožtu, nesiekė savo intencijos, neteikė paraiškų ir neprašė, kad šis projektas (su planšetiniais kompiuteriais ir darbu su jais) būtų įgyvendintas būtent pas juos. Pranešta, kad organizacija gavo tik 6 prašymus. Taip pat pasakyta, kad projekto iniciatoriai labiau buvo linkę pasirinkti tokius prašymus, kurie atitiktų jų geografinę padėti, tai yra – Vilnių (egalitarinė politika nuvilia). Farsą supratote?

Ah, apie projektą…

Galime pasigirti, kad su kolegomis (Altajus, Laimonas) respublikiniame projekte užėmę ketvirtąją vietą nenusivylėme.

Siūlau:

Aplankyti internetinę svetainę.

Peržiūrėti apdovanojimų ceremoniją.

Įrašo pabaigoje – auksinės konferencijos tezės:

Lietuva yra viena geriausių valstybių, nes joje yra internetas.

Nereikėtų šio pilotinio projekto duoti bandyti vyresniosioms klasėms. Ugdome jaunąją kartą.

Vaikas penktoje, šeštoje klasėje jau sprendžią kokią profesiją rinktis, o devintoje – jau žino!

Vaikai su planšetiniais kompiuteriais atliko visokias operacijas. Taip pat ir sudėtingas. Pavyzdžiui: internete ieškojo informacijos.

Ką mes turime galvoje sakydami:  „internetinė visuomenė”? Visuomenė, kuri yra aprūpinta interneto tiekimu, ar visuomenė, kuri internetu moka naudotis?

 

Epidemija. „Stylish Blogger Award“

Ooo…

Vienu žodžiu, Lietuvos blogerius pradėjo persekioti kažkokia tendencija, kurios reikšmę matote įrašo pavadinime. Nenorėdamas būti ta „pilkoji masė”, nusprendžiau prisidėti prie viso blogerių bataliono. Na čia kaip mes, žemaičiai, sakom: „unt baijere”.

Pavyko pasiekti tokias taisykles:

  1. Turi parašyti iš kur pasigavai šį virusą;
  2. Turi parašyti 7 asmeninius dalykus apie save;
  3. Turi pasidalinti keliais blogais, kuriuos tau patinka skaityti.

1. Juk Gerb. Laimono Paulausko tinklarašty gali rasti visko – nuo vardų reikšmių iki draugų ir draugių meilės intrigų. Nuo šio blogo ir „užsikrėčiau”.

2. 7 punktai apie mane:

a) Naktimis kalbu poterius, kad priimtų į Dublino koledžą.

b) Klausausi tik rusiškos muzikos. Daug kas sako, kad esu kaimietis ir neišprusėlis, nes anot jų, rusiška estrada skirta tik bohemiškai visuomenei. Visų pirma, aš gyvenu Telšiuose, o tai jau pirmasis iš pagrindinių aspektų, kurie įrodo, kad esu kaimietis. Visų antra, kaip galima klausytis šiuolaikinės muzikos, kurioje net žodžių nėra…

c) Mėgstu rašyti (tik ne eilėraščius)/ sulaukiu nemalonių pastebėjimų. Kaip ir visi, sulaukiu daug kritikos. Įdomiausi ir ryškiausi perliukai būna, kai man demonstratyviai ir efektyviai yra pareiškiama, kad aš neturiu kompetencijos. Kiek kartų reikės kartoti – Jūs esate teisūs. Kiek dar teks nueiti kryžiaus žygių… Ai, taip, dar labai daug žmonių yra sakę, kad bijau pasirodyti – prašom.

d) Per daug kalbu. Pasakymas „tikras vyras kalba tik tada, kai yra būtina” man netinka. Provincialus supratimas. Ir kada po galais yra būtina kalbėti? Turbūt tik tada, kai tau užduodamas klausimas. Matęs aš tokius „vyrus”. Tik kažkodėl kai tokios asketiškos asmenybės per kokias nors konferencijas, susitikimus, apdovanojimus yra pakviečiamos kalbėti prieš auditoriją būna: aaammm, ehhmmm.

e) Mėgstu įsitraukti į diskusijas ir parodyti, kad „esu”. Jei reikia, galiu „perlipti per galvą”, kad laisvai galėčiau žingsniuoti plačiąja pergalių gatve. Bet nepasakyčiau, kad postringavimas mano dvasinė duona.

f) Patinka blondinės. Manau, kad tai Dievo dovana pasauliui.

g) Mėgstu pasijuokti iš mokytojų (arčiausia esanti sfera). Yra tokių, kurie supranta, bet yra tokių, kurie yra per seni tai suprasti, tai tenka nusvilti… Ai, na nepamirškime ir didžiojo mokytojų streiko, kuris tęsis net 2h. Įdomiausia, kai mokytojų profsąjungos ištrimituoja visai šaliai apie streiką kaip apie katastrofinę nelaimę, o tas akibrokštas trunka net 120 minučių. Čia lyg tokia nekalta įvykių inscenizacija.

Ėhh.. Na nepavyksta man tiesiog aprašyti bruožų, kaip visada įkišu savo nuomonės snapą (dar vienas bruožas).

3. Kažkodėl nesu labai įnikęs į lietuvių blogosferos judėjimą. Sekiau keletą gerų blogų, tačiau jie neišsilaiko. Turbūt sekiau ne tokius… Parašysiu pagrindinius:

Altajus.net – žmogus atvedęs mane į šią blogerių beprotystę. Įdomi asmenybė. Prašau, kas nors ateikite į jo pamokas, jis juk nesupyks. Išeisite pasikrovę geros energijos.

racas.lt – skaitau. Bet sunkiai. Mano intelekto lygis dar neleidžia perprasti įvairių savokų ir išnagrinėti tam tikrus įvykius, kurie dažniausia būna prispausti įvairių machinacijų.

euroblogas.lt – įdomus dienraštis. O vadovaujant vienam iš delfi žurnalistų, tampa dar geriau skaitomas.

keturkaimis.lt – juk visada įdomu kitos kultūros žinios.

 
 
Follow

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.