RSS

Žymių archyvai: gyvenimas

Žinau, kas pralaimės rinkimus.

Šiek tiek naujienų iš blogosferos.

Patiko man Račo įrašas „Žinau, kas laimės rinkimus“. Dar labiau patiko entuziastinga Andriaus Užkalnio reakcija (facebooke) į tokio tipo straipsnį, kuris pasirodė ir 15min. ir kai kuriuose tinklaraščiuose, ir Lietuvos Ryte. Na, žodžiu, dvejų žmonių nesantaika okupavo visos Lietuvos medijas, jeigu galima būtų taip išsireikšti.

Paskui kažkoks penktokėlis nusprendė Lietuvos Ryte išreikšti savo subjektyvią nuomonę (taip, mes visi žinome, kad ją reikia gerbti ir bla bla). Nuomonė be faktų ir argumentų, toks lyg ir pasimatymas su mergina, kai už viską sumoka ji, – keistoka. Tokie žmonės žurnalistais dirba.

Bet kaip Janutienė pasakytų – “O kur parašyta, kad taip ir taip negalima daryti?” Na, nėra parašyta, kad žmogui ant galvos negalima pilti politine propaganda ir kaimietišku patosu sumaišytas srutas. Nėra parašyta…

Na, nesvarbu. Aš čia tik norėjau nupaišyti tinklaraštininkų kasdienybę. Grįžkime prie Račo straipsnio.

Račas yra protingas, nes žino, kas laimės rinkimus (kas juos laimės pasidarykite išvadas perskaitę). O aš esu dar protingesnis, nes žinau, kas juos pralaimės.

Tai toks ponas iksas iš igrikų kaimo, gyvenantis teisingą gyvenimą, sunkiuose ir nenuspėjamuose gyvenimo ratiluose iškišęs liežuvį bėgantis teisingumo alėja, manantis, kad jeigu duosi – tai ir gausi, suvokiantis, kad dabartinė jo gyvenimo pozicija – tai žemės ūkis, politinį gyvenimą matantis kaip neregys, tačiau vis dar galvojantis, kad bus geriau, dar nežinantis, kad po tam tikro laiko pamėgs žaidimą - rusiška ruletė.

Tokius iksus šiais laikais konstitucija reglamentuoja vadinti rinkėjais.

 

Žymos: , , , , , ,

Peliuko drąsa – visuomenės atspindys.

 

Grakštus nedidukas naminis peliukas, sprukdamas nuo katino užpuoliko, atsidūrė ištaigingo vasarnamio rūsyje. Tamsoje nepastebėjo, kaip įbrido į kažkokią keistą balą. Jis ir žinot negalėjo, kad tai buvo aukščiausios rūšies brendis, išsiliejęs iš brangios ąžuolinės statinės pro nudilusį kaištį.

Smalsus peliukas atsargiai lyžtelėjo. Jam patiko to skysčio skonis – stiprus, kvapnus, deginantis gerklę. „Įveikęs“ visą brendžio balą, peliukas atsitiesė, grėsmingai suraukė antakius ir, tvirtai sugniaužtais kumščiais pabeldęs į krūtinę, sušuko:

- Tai kur gi tas katinas?!!

Kiek daug žmonių mūsų laikais teturi peliuko drąsą…

 

Šaltinis.

 

Žymos: , , , , , ,

Demokratinė ir diktatūrinė schema pagal utėles.

Štai praeitame įraše pasirodęs vieno žmogaus komentaras (pasivadinęs – „kalėjimas”), privertė atsiminti linksmą palyginimą tarp šių dienų demokratijos ir totalitarinės diktatūros.

Jei gerai atsimenu, tai šį palyginimą pasakė pastaraisiais mėnesiais ypač gėjus savo galinguoju rimbu plakantis ir Seime šėlstantis asmuo – P. Gražulis.

Taigi, pristatau demokratinį ir diktatūrinį modelį – palyginimą pagal utėles:

Demokratija. Žmogaus galvoje užsiveisė utėlės. Demokratiškas žmogus – geras žmogus. Jis utėlėms ir sako: „Gerbiamos utėlės, eikite Jūs iš mano galvos, aš Jūsų labai prašau.” Žmogus prašė, prašė, tačiau utėlės kaip gyveno taip gyveno.

Diktatūra. Žmogaus galvoje užsiveisė utėlės. Diktatūroje gyvenantis žmogus – blogas žmogus. Jis utėles traiškė, traiškė, ištraiškė. Ir pasidarė ramu.

Polemika: tai kur geriau gyventi?

 

Žymos: , , , ,

 
Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

Prisijunkite prie kitų 154 pasekėjų